Yra tokių albumų, kuriuose
atlikėjas sugeba peržengti žanro ribas, sukurti kažką be galo universalaus,
užkabinančio kone kiekvieną klausytoją. Nepriklausomai nuo jo muzikinių
prioritetų ir išankstinių nuostatų. Toks
neabejotinai yra soul pažibos Marvin Gaye darbas What‘s Going On. Dabar pasitaikė
puiki proga pakalbėti apie šį iš tiesų nemirtingą įrašą, nes jis štai jau spėjo
sulaukti keturiasdešimties metų jubiliejaus ir ta proga buvo dar sykį
perleistas.
Marvin Gaye šiais laikais
plačiajai auditorijai, ko gero, labiausiai siejasi su seksu. Jo dainą „Let‘s
Get It On“ tikrai yra girdėjęs kiekvienas, ir dažniausiai per kokią nuogesnę
filmo ar serialo sceną. Tačiau „What‘s Going On“ dainos yra, švelniai tariant,
kitokios. Ko jau ko, bet seksualumo šiame įraše tikrai nesurasi. Aistros,
tiesa, daug. Tik ji nukreipta į visai kitus dalykus. Kur kas rimtesnius. Karas,
socialinės problemos, politika, ekologija, tikėjimas... Štai su kokiomis
temomis galinėjasi Gaye. Albumo koncepcija atsispindi jo pavadinime. Atlikėjas čia
tarsi bando apdainuoti tai, kas tuo metu vyko pasaulyje (tiesą sakant, ir dabar
tebevyksta). Visos devynios dainos sujungtos tarpusavyje, dažniausiai
nepastebimai persijungia nuo vienos prie kitos, tad tos trisdešimt penkios
minutės iš esmės yra vientisas, sunkiai dalomas kūrinys. Jeigu norite tinkamai
suprasti jo gėrį ir grožį, privalu išklausyti viską vienu prisėdimu nuo pradžio
iki galo.
Didžiausia What‘s Going On
puošmena, be jokios abejonės, yra Gaye balsas. Bent jau man nieko gražesnio girdėti
taip ir nėra tekę. Savo įgimtu talentu atlikėjas nuodojasi tiesiog tobulai. Kiekvienas
žodis, kiekviena intonacija, kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas yra toks, koks
ir turi būti ir prikišti nieko net ir labai norėdamas negalėtum. Vokalui
puikiai akomponuoja ir instrumentai. Jų čia tikra gausybė. Pradedant tradiciniais,
tokiais kaip bosinė gitara ar pianinas, ir baigiant fleita, perkusija bei
styginiais. Kartais (kaip kad pavyzdžiui ilgiausioje „Right On“) instrumentai
tarsi leidžiasi į improvizacijas, lyg ir kuria tokią laisvės kupina atmosfera,
bet Gaye balsas visada išlaiko struktūrą ir kontrolę.
Kaip ir daugumoje koncepcinių
albumų, taip ir šiame būtina atkreipti didesnį dėmesį į žodžius. Tik tada
pavyks geriau suprasti, kame slypi visa mintis. Kaip jau buvo minėta, juose
nagrinėjamos iš tiesų rimtos temos. Gaye nenaudoja kažkokių didelių žodžių, bet
kalba paprastai, suprantamai tačiau sykiu ir įtikinamai. Konstruodamas
posmelius jis tarsi eksperimentuoja, bando įvairias raiškos formas. Štai pavyzdžiui
„What‘s Happening Brother“ parašyta laiško forma: „I'm just gettin' back,
but you knew I would, War is hell, when will it end, When will
people start gettin' together again, Are things really gettin' better,
like the newspaper said, What else is new my friend, besides what I read?“
Toks pacifizmo, meilės motyvas ryškus kone kiekviename kūrinyje. Dažniausiai jis
atsiskleidžia per tikėjimą. Dievo tema geriausiai išreiškiama trumpiausioje „God
is Love“: „He made this world for us to live in, and gave us everything,
And all he asks of us is we give each other love.“ Šią visiškai
nemodernią, visiems atsibodusią tiesą iš esmės kiekvienoje dainoje ir bando išreikšti
Gaye. Jis iškelia problemas ir pasiūlo joms paprastus sprendimus. Ir daro tai
tikrai gražia forma.
Dainos. Jos stiprios. Net labai
stiprios. Minėjau, kad reikėtų What‘s Going On klausytis visą, bet, jeigu jau
labai tingisi, tikrai mėgausitės ir atskirais kūriniais. Beveik visi jie turi
savito žavesio. Pavyzdžiui „Wholy Holy“ kažkokiu būdu sumaišo savyje gospel‘o,
džiazo ir klasikinės muzikos motyvus. Iš viso to išeina kažkas tikrai dieviško.
Dar yra įstabioji „Mercy Mercy Me (The Ecology)“. Beprotiškai graži ji yra ir
pati iš savęs, bet tuo pat metu ji verčia ir susigėsti. Kai pagalvoji, Gaye jau
prieš keturis dešimtmečius apdainavo žmonijos problemas, kurių mes ne tik kad
neišsprendėm, bet dargi ir kaip reikiant jas pagilinom. Gėda. Ką ir bepridursi...
Net ir kiek banalokai (daugiausiai dėl teksto) skambanti „Save The Children“ negadina
bendro įspūdžio, o kartais susiklauso net ir visai skaniai. Silpnų momentų čia
paprasčiausiai nėra.
Net jei ir nemėgstate soul, šiam
albumui suteikti šansą tiesiog būtina. What‘s Going On vis dar skamba be galo
šviežiai ir moderniai. Ko gero, taip pat bus ir po dar keturių dešimtmečių. Genijaus
darbas. Tuo viskas ir pasakyta.
p.s. pridėtame vaizdelyje jis tikrai dainuoja gyvai...
Įvertinimas: 10.0
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą