Lietuvą kartais atlanko ne tik
mažai kam beįdomūs senukai, bet ir muzikos pasaulio pragiedruliai. Štai aną savaitgalį Satta festivalyje tarp
kitų grojo ir toks veikėjas tėvų pakrikštytas Travis Stewart vardu, bet save vadinantis Machinedrum. Ir groti jis ten tikrai turėjo ką, nes visai neseniai pristatė naująjį savo albumą Room(s),
kuris lengvai gali tapti didžiausiu šių metų atradimu.
Elektroninės muzikos atlikėjus
kartais būna sunku apibūdinti. Yra toks terminas IDM, bet paprastai jo kratomasi, o kad ir to paties Machinedrum
atveju būtų įžeidimas vartoti apibrėžimą drum&bass,
nes Room(s) yra kur kas turtingesnis ir subtilesnis nei dauguma šio stiliaus
įrašų. Gal geriausiai iš tikrųjų ir tinka tas kritikuotinas IDM. Šiaip ar taip,
jo muzika tikrai yra labai inteligentiška ir subtili.
Pirma ir ryškiausia mintis
perklausius albumą: kokie ritmai... Ką jau ką, bet juos Stewart‘as juos moka
kurti tiesiog meistriškai. Paprastai jie dvigubi, trigubi, kartais ir
keturgubi. „Beat‘ai“ tarsi puola tave iš visų pusių, bet nei akimirkai
nepasijauti beklausantis kažkokio garsinio chaoso. Atvirkščiai, melodijos
pojūtis be galo stiprus, viskas nuostabiai sukrenta į vieną krūvą. Labai žavi
tai, koks struktūriškai tvarkingas atrodo šis įrašas. Kiekvienas garselis turi
jam parinktą vietą, uždavinį ir tarsi preciziškai jį išpildo. Nors pagrindinis
akcentas ir yra ritmai, bet negali nesigrožėti kažkur tolumoje beplaukiančiomis
įvairių sintezatorių melodijomis.
Dar, žinoma, yra sample‘ai.
Parinkti ir sudėlioti taip, kad belieka tik stebėtis, jog kažkada jie turėjo
kitą vietą, o ne šiose kompozicijose. Jie tarsi priklauso šiems ritmams, šioms
melodijoms. Sample‘ai jose kartojami tarsi kokios mantros. Stewart‘as parenka
sakinį ar kelis ir tarsi su jais žaidžia. Apipina juos efektais,
sintezatoriais. Dažnai jais diktuojama kompozicijų nuotaika. Tarkim svajingos
„Where Did We Go Wrong“ eilutės ir psichodeliniai garsai sukuria vos ne
ambient‘išką nuotaiką, o „GBYE“ žaismingumas ir syntpop‘iški sintezatoriai
tarytum skirti šokių aikštelėms.
Tačiau „kietuose“ klubuose
Machinedrum tikriausiai niekada ir neišgirstumėte. Pernelyg nestandartinės jo
kompozicijos, pernelyg psichodeliška jų nuotaika. Room(s) labiau skirtas
mėgautis vienatvėje. Šie kūriniai gali tarnauti ir kaip fono muzika, ir kaip
nuotaikos skaidrintojai. Tiesiog nuostabu kokie daugiaprasmiai jie dažnai gali
pasirodyti. Kiekvienos perklausos metu gali atrasti ką nors naujo.
IDM scenoje šiuo metu sunku
bebūtų ir surasti ką nors savitesnio už Room(s). Šį įrašą galima dėti į vieną
gretą su Aphex Twin, Boards of Canada darbais. Machinedrum sukūrė savo šedevrą,
šį tą dėl ko bus prisimenamas ir mėgiamas.
Įvertinimas: 9.0
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą