Dešimtajame dešimtmetyje buvo
tokia grupė pavadinimu Pavement. Jie
grodavo šiek tiek nutrūkusį, bet vis tiek labai prasmingą indie, rūkė daug žolės ir kartais tiesiog „didn‘t give a shit“. Žodžiu, tikrų tikriausios legendos. Nors
praeitais metais jie ir pradžiugino geriausių dainų rinkiniu bei pasauliniu
turu, panašu, kad jų istorija kaip ir baigta. Ir dėl to ne taip jau ir liūdna.
Juk dabar viskas, kas susiję su Pavement atrodo puiku ir nesugadinta – kam tuo
rizikuoti? O be to grupės siela Stephen‘as
Malkmus‘as nesnaudžia ir pasauliui vis pristato naujos muzikos. Štai jau
pasirodė ir naujausias jo darbas Mirror Traffic. O kai šis vyras
prabyla – paklausyti būtina.
Beck‘as savo paties karjerą tikriausiai visai pamiršo, nes vargu ar
jam lieka daug laisvo laiko nuo prodiusavimo. Anksčiau šiais metais jis jau
prikišo nagus prie puikaus Thurston‘o
Moore‘o įrašo, o dabar turime ir bendradarbiavimo su Malkmus‘u rezultatą.
Įtaka pakankamai juntama. Jame daugiau tokių folk, o kartais ir country
primenančių garsų, kurie gan būdingi pačiam Beck‘ui. Kita vertus, ir pačiam
atlikėjui šie stiliai nėra visiška terra
incognita. Juk paskutinysis Pavement albumas Terror Twilght irgi maloniai stebino savo folk‘iškumu. Prodiuseris
gal tik pridėjo daugiau struktūros, tęstinumo.
Ne veltui prisiminiau Terror
Twilight. Stilistiškai Mirror Traffic kažkuo jį labai primena, lyg šie du
albumai būtų įrašyti vienas po kito. Labai panašus įrašo tonas. Taip, yra čia
linksmesnių, triukšmengesnių, greitesnių dainų, bet paprastai vyrauja vidutinis
arba lėtesnis tempas, šiek tiek melancholiška, svajinga nuotaika. Taip sakant, klausai ir dūšią glosto... Gal laikinas Pavement atsikūrimas
paprasčiausiai paliko savo pėdsakus.
Malkmus‘as visada garsėjo kaip
labai įdomus gitaristas. Net ir Graham‘as Coxon‘as kažkada prispažino, kad šis
jam padaręs nemenką įtaką. Groja Malkmus‘as tarsi ir kažkaip netaisyklingai ir
iš vis nei šiaip, nei taip, bet kažkokiu būdu sugeba iš to išspausti kažką
nuostabaus. Grodamas jis tarsi žaidžia, ieško kokį čia įdomesnį garsą galimą išgauti
iš to instrumento. Jis dažnai keičia tempą, vis pasileidžia į improvizacijos
platybes. Jo išmone telieka tik stebėtis. Tuo pat metu po visu tuo triukšmo
slepiasi ir labai stiprios, lengvai įsimenančios melodijos.
Dainų į Mirror Traffic sutalpinta
net penkiolika. Sakytum daugokai, bet įrašas kažkaip sugeba neatsibosti ir
išklausyti visko nuo pradžios iki pabaigos tikrai nesudėtinga. Gal dėl to, kad
kiekvienas kūrinys turi kažką savo. Tai smagesnį priedainį, tai subtilesnę
nuotaiką, tai įdomesnį gitaros solo. Atidarančioji „Tigers“ sužavi savo
pakilia, žaisminga atmosfera. „We are the tigers/we need separate rooms!“ –
traukia joje Malkmus‘as fone skambant be galo lengvai galvoje įstringančiam
gitaros riff‘ui. Ją keičia jau kur kas ramesnė
„No One Is (As I Are Be)“. Šis žmogus visada garsėjo geru humoro jausmu,
bet šios subtiliai politizuotos dainos ironija vis tiek sugeba maloniai
nustebinti (ir, pasirodo, pritūpimai yra buržuazijos išgalvota pramoga...).
Pirmasis singlas „Senator“ taip ir nukelia į Pavement dienas. Čia net ir apie
žolę padainuojama, bet net ir šis smagumėlis nublanksta prieš tokias puikybes
kaip nostalgiškoji „Share the Red“. Žodžiu, vienas perliukas po kito.
Malkmus‘as parako dar tikrai
turi. Mirror Traffic gal ir neprilygsta Pavement darbams, bet tai vis tiek be
galo solidus įrašas, kurios klausytis - tikra atgaiva. Pavement‘iška laisvė čia
susijungia su atlikėjo brandesniu požiūriu ir iš viso to išeina ne vienos ir ne
dviejų perklausų vertas rezultatas. Kai kurie žmonės paprasčiausiai nesugeba
nuvilti.
Įvertinimas:
8.4
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą