Albumas: Youth Lagoon - The Year of Hibernation (2011)

Moderniosios technologijos, internetas amžiams pakeitė muzikos industriją. Anksčiau grupė ar atlikėjas buvo priklausomi nuo įrašų studijų ir leidybinių kompanijų, nes kaipgi kitaip galėjai pasauliui parodyti ką sugebi? Internetas su visa savo tinklaraštininkų kultūra tarsi ėmė ir sugriovė, rodos, nepajudinamą schemą. Dabar dainą galimą įrašyti kad ir savo miegamajame, o vėliau išplatinti ją bekraštėje virtualioje erdvėje. Jeigu viskas vyks pagal planą, tau pavyks aplink save suburti šiokį tokį gerbėjų būrį, o nuo čia jau tik keli žingsniai iki žvaigždės statuso… Būtent tokiu būtų išgarsėjo tokie pavadinimai kaip Cults ar Washed Out. Ši formulė labai patinka visokiems chillwave’riams – atlikėjams, kuriantiems naktimis prie kompiuterio savo miegamuosiuose. Būtent toks yra ir Trevor’as Powers’as arba kitaip Youth Lagoon, kuris štai pagaliau veržiasi į platesnius vandenis su savo debiutu The Year of Hibernation.

Chillwave atstovams niekad per daug nerūpėjo garso kokybė ir panašūs dalykai. Tačiau net ir palyginus Youth Lagoon su tuo pačiu Washed Out atkreipi dėmesį į tai, koks palyginti lo fi yra jo skambesys. Jo muzikoje viskas tarsi išblukę. Instrumentai skamba nekokybiškai, pernelyg tyliai, vokalas neaiškus, iškraipytas, duslus. Kita vertus, šis lo fi prieskonis yra ir pusė albumo žavesio, nes muzika skamba labai intymiai, asmeniškai, tarytum tikrai būtų įrašyta naktį miegamajame. Ilgainiui kažkaip persilauži ir imi aiškiau girdėti instrumentus. Pavyzdžiui gitaros linijos tikrai labai gražios ir ganėtinai originalios. Kliūna tik tas vokalas, kuris, švelniai tariant, tikrai ne iš stipriausiųjų, o dėl prastos įrašo kokybės kartais tiesiog sunku atskirti čia dainuoja mergina ar vaikinas. Nežinotum, tai ir visai pasimestum.

Didžiausia šio įrašo stiprybė – tai jo atmosfera. Tylios, asmeniškos dainos tarsi sukuria labai mažą erdvę, kurioje pasijunti uždarytas. O gal veikiau užsidaręs. Čia kaip paauglystės laikais – tupi sau savo kambaryje, skaitai knygas, klausaisi muzikos ir aplinkinį pasaulį ignoruoji, nes jis vis tiek tavęs nesupranta. Tokioms akimirkoms The Years of Hibernation būtų buvę kaip tik. “Oh, when I was seventeen, my mother said to me: ‘don’t stop imagining, the day that you do is the day that you die’” – dainuoja Powers’as ko gero melancholiškiausioje “Seventeen”. Ši eilutė labai neblogai perteikia viso albumo nuotaiką. Tai iš tikrųjų ir yra vienišo, liūdno svajotojo savotiškos išpažintys. Nuotaikos šios aštuonios dainos tikrai nepraskaidrins, bet į vis labiau rudenėjantį peizažą jos įsipaišo tikrai neblogai.

Žinoma, debiuto broko Youth Lagoon išvengti nepavyko. Gerai, skurdoką garso kokybę galima nurašyti, nes taip išeitų, kad čia greičiau jau pliusas nei minusas. Labiausiai kliūna dainų vienodumas. Jeigu išgirdai vieną, tai, galima sakyti, išgirdai visas. Visas albumas tarsi viena ilga daina. The Year of Hibernation labai greitai tampa nuspėjamas, netgi monotoniškas. Dar gerai, kad įrašas pakankamai trumpas, nes kitaip gal net spjautum ir neišklausytum jo iki galo. Jaučiasi ir atlikėjo mėgėjiškumas. Ta chillwave etika gal ir visai žavi, bet akis bado žanro ribotumas. Šis įrašas – tikrai ne išimtis.

The Year of Hibernation šiaip jau yra visai pavykęs debiutas. Žavi jo atmosfera, paprastumas. Tai tikrai labai rudeniškas įrašas. Vaikščioti nukritusių lapų padengtais šaligatviais ir klausytis šių dienų – vienas malonumas. Tačiau kažin ar šis darbas paliks kokį ryškesnį pėdsaką jūsų sąmonėje. Tai bus tiesiog nebloga muzikos porcija, kurią kažkada perklausėte. O gal tai ne taip jau ir mažai?

Įvertinimas: 7.7