Albumas: A Winged Victory For The Sullen - A Winged Victory For The Sullen (2011)

 

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje Paryžiuje gyveno ir kūrė toks prancūzų kompozitorius vardu Erik Satie. Jis turėjo tokius firminius akinius ir akiai mielą barzdą, švelniai tariant, ne visada sukontroliuodavo savo norą išgerti kažko stipresnio, toli gražu nesimaudė piniguose, bei negalėjo pasigirti ir moterų numylėtinio reputacija. Dar jis sukūrė kompozicijų ciklą Gymnopédies, kuris šiandien laikomas ištakomis to, ką muzikos pasaulyje priimta vadinti ambient. Jo muzika iš tikrųjų yra labai taupi, greičiau jau ištirpstanti erdvėje, nei ją pasisavinanti. Satie pianino garsai buvo tylūs, reti, netgi tarytum drovūs. „Prie ko čia jis dabar?“ - paklausite jūs. Nagi viskas labai paprasta. Tiesiog dueto A Winged Victory For The Sullen Self-Titled albumas kažkuo labai maloniai primena šį keistąjį prancūzą.  

Kaip jau buvo galima suprasti, šis įrašas – tai savotiškas vidurys taip klasikinės muzikos ir ambient. Viena vertus, čia naudojami klasikinei muzikai būdingi instrumentai: styginiai ir pianinas (aplink kurį viskas ir sukasi). Tačiau kaip ir Satie Gymnopédies atveju, grojama labai taupiai, tyliai, be jokio skubėjimo. Kompozicijos tarsi ne pačios kuria nuotaiką, bet prisitaiko prie klausytojo. Taip ir atsitinka, kad kartais tiesiog mėgaujiesi jų subtiliu, kiek atšiauroku grožių, o kitą sykį jose įžvelgi begalinį liūdesį, skausmą ar netgi siaubą. Kiekvieną sykį viskas kitaip. Kiekvieną sykį viskas nauja.

Winged Victory For The Sullen muzika labai minimalistiška. Paprastai ją sudaro dvi sudedamosios dalys: tai fone iš lėto banguojantys styginiai, sintezatoriai ir tt. ir solo partijas atliekantis pianinas. Juo grojama tarsi ir labai paprastai. Klavišai spaudžiami retai iš lėto, bet kažkokiu būdu visa tai įtraukia ir nepaleidžia. Net ir gerai, kad čia nėra jokių žodžių. Jie tik viską sugadintų. Tokios muzikos esmė ir paslaptis – leisti pačiam klausytojui susikurti savo nuotaiką, savo prasmę.

Neklausantys klasikinės muzikos ir/ar ambient tikrai neturėtų ignoruoti šio įrašo. Jis taip puikiai peržengia bet kokias žanro ribas, kad jo grožį įvertins kiekvienas. A Winged Victory For The Sullen skamba taip paprastai ir nepretenzingai, kad kokiam snobui net gali pasirodyti pernelyg lengvai prieinamas.

Tai, be abejo, yra vienas gražiausių šių metų įrašų. Jo klausymas prilygsta savotiškai meditacijai. Kuo beužsiimtumėt jo beklausydami – skaitytumėtė knygą ar tiesiog spoksotumėte į sieną – ši muzika tą veiklą tik pagerins. A Winged Victory For The Sullen – tai nuostabių atsiminimų paketas. Mėgaukitės nevaržydami savęs.

 

Įvertinimas: 8.8