Suderinti, sujungti šokių muziką
ir roką – uždavinys ne šiaip sau. Daug kas bando, mažai kam pavyksta.
Geriausiai tai pasisekė Primal Scream,
bet tai neblogai buvo padarę ir The
Rapture, kurių 2003-iųjų Echoes pelnytai
susilaukė gausybės liaupsių. Jame maišomas indie rokas bei disco, ir viskas
tikrai gražiai sukrenta į vieną krūvą išvengiant kičo. Įrašas tikrai vertas
pasiklausymo. Penkis pastaruosius metus šie vyrukai tylėjo, bet šiemet
nusprendė vėl priminti apie save ir grįžta su naujuoju In the Grace of Your Love.
Jame vėl bandoma pakartoti Echoes sėkmę atnešusį receptą. Tiesa, rezultatas gal
ir ne visai toks, kokio norėtųsi.
Penkeri metai pakankamai ilgas
laiko tarpas. Per jį spėjo daug kas pasikeisti. Pasikeitė ir muzikos scena.
Todėl po tokios ilgos pertraukos nusprendusi sugrįžti grupė visada rizikuoja
pasirodyti esanti lyg savotiškas praeities reliktas. Nesmagu tai pripažinti,
bet The Rapture kaip tik ir ištiko toks likimas. Tie šokių aikštelės ritmai
paįvairinti gitaros garsais ir sintezatorių pacypavimais skamba kažkaip per
daug jau senamadiškai. In the Grace of Your Love atrodo tarsi rastas prieš
dešimt metų užantspauduotoje laiko kapsulėje. Jokių naujienų grupė nepasiūlo, o
tiesiog bando naudoti seniai patikrintą taktiką.
Jeigu Žalios devynerios mus ko ir išmokė, tai to, kad seni užkeikimai
veikia... Bent jau kartais... Ši tiesa galioja ir The Rapture muzikai. Kai
kurios iš naujųjų dainų skamba tikrai neblogai. Štai pavyzdžiui pirmasis
singlas „How Deep Is Your Love?“ kerta iš peties. Intensyvus ritmas, vis
besikartojantis pianino melodijos motyvas, šiokia tokia saksofono partija,
išraiškingas vokalas – daina iš tiesų vykusi ir užkabinanti. Taip ir matai kaip
šokių aikštelėje liaudis iš dūšios traukia pagrindinę kūrinio frazę. Smagi bei
įdomi yra ir „Children“. Melodija lyg ir kažkur jau girdėta, bet tie
sintezatoriai bei pritariantys balsai sukuria puikią atmosferą ir per priedainį
visas asociacijas tiesiog pamiršti. Dar yra linksmiausia albumo dainuška
pavadinimu „Come Back to Me“, paįvairinta kiek juokingai skambančiu akordeanu.
Išgirsti pirmuosius akordus ir nejučia imi laukti, kol kažkas uždainuos
rusiškai, o čia...
Tačiau tai tik keli geresni
epizodai šiaip jau gana nuobodžiame albume. Visų pirma, In the Grace of Your
Love atrodo paprasčiausiai per ilgas. Jo dainos kažkokios ištęstos,
perspaustos. Tie disco ritmai labai greitai atsibosta. Sunku klausytis šešių
minučių kūrinio, kuriame melodija iš esmės visada išlieka statiška, tarsi
užstrigusi. Ir tokių dainų yra absoliuti dauguma. Vokalisto „oh oh oh“ ir
panašiai kartojasi pernelyg dažnai. Kartais net spėja sukelti ir šiokį tokį
erzeliuką. Grupei lyg pristigo
sąžiningumo redaguojant įrašą. Dažną dainą taip ir norisi sutrumpinti kokiomis
pora minučių. Dėl to jos tikrai nenukentėtų. Dargi atvirkščiai. Juk vis tiek
jose vis kartojami tie patys motyvai.
The Rapture sugrįžimas nelabai
pavyko. Kelios geros ir įdomios dainos tik šiek tiek išblaško tą nuobodolį,
kurį skleidžia visas įrašas. Grupei tarsi pritrūko idėjų. Įrašas tikrai labai
monotoniškas ir blankus. Nesinori nurašyti šios tikrai talentingos kompanijos,
bet jiems tiesiog vertėtų susimąstyti apie tai ar jie dar turi ką mums
pasakyti. In the Grace of Your Love verčia tuo suabejoti.
Įvertinimas.
6.8
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą