Labai labai britiška. Taip galėtumėme
apibūdinti Ed‘o Sheeran‘o muziką. Šio
dvidešimtmečio jaunuolio gal ir nepavadintum stereotipu, bet išgirdęs pirmuosius
jo ištartus žodžius išsyk susipranti, kad vyrukas tikrai ne nuo Airijos ar Kanados
kilęs. Atrodo jis irgi kaip tikras britas – raudonplaukis, blyškia oda... Ir jo
dainos tokios britiškai jautrios. Net ir keikiasi Sheeran‘as labai gražiai. Tie
„shit“ ir „fuck“ jam iš lūpų sklinda taip natūraliai, lyg tebūtų kokie jungtukai.
Gal dėl visų šitų padrikai išsakytų savybių šis vaikinukas ir užsitarnavo savo tautiečių
meilę ir dėmesį. Juk jo debiutinis albumas + atsidūrė
UK Album chart viršūnėje. Tai jau tikrai
šis tas.
Sheeran‘o muzikinis stilius tikrai
šviežias ir įdomus ausiai. Savo kūryboje jis tikrai sėkmingai derina tą tradicinę
akustine gitara apsiginklavusio singer-songwriter
idėją su šiek tiek hip-hopo. Dainos lyg ir folk
stiliaus, bet dar pridedama šiek tiek beat‘ų,
pats atlikėjas kartais užuot tiesiog dainavęs ima ir parepuoja (ar kažkas panašaus
į tai). Tiesa, paprastai viršų vis tiek ima tradicija, nors kai kuriuose
kūriniuose du žanrai ir visiškai persimaišo. Prie tokių pirmiausiai reiktų
priskirti „Grade 8“.
Kadangi albumas didžiąja dalimi
yra akustinis, labiausiai čia koncentruojamasi į vokalą, žodžius ir jų kuriamą
nuotaiką. Sprendimas taip apsinuoginti, nesislėpti po instrumentų triukšmu yra
tikrai rizikingas ir drąsus. Juk kai daina apsiriboja balsu ir tylia, taupia
gitaros ar pianino linija, visi minusai atsiduria kaip ant delno. Tačiau reikia
pripažinti, kad Sheeran‘as su tokiu iššūkiu susitvarko tiesiog puikiai. Tai padaryti
jam padeda tikrai akivaizdus žodžių autoriaus talentas. Jis sugeba rašyti gan
sudėtingas, į detales koncentruotas eiles ir vis tiek išsaugoti melodingumą. Pats
puikiausias pavyzdys baladė „Wake Me Up“. Joje tik fone kartais nuskamba viena
kita pianinu išgaunama nata, o atlikėjas pasakoja jautrią ir gražią istoriją. Ir
daro jis tai su visišku atvirumu. Apskritai Sheeran‘as į vatą nieko nevynioja. Jeigu
pasigėrė tai pasigėrė, jeigu įsimylėjo tai įsimylėjo, jeigu liūdna tai liūdna. Toks
atvirumas tikrai paperka.
Sheeran‘o vokalas tikrai nėra
kažkuo išskirtinis, bet dainuoti jis gali. Daugiausiai kliaujasi ekpresija,
sugebėjimu parinkti įtaigesnę intonaciją. Jaučiasi, kad žmogus dainuoja iš
širdies. Ir tai kur kas svarbesnis bruožas nei gali pasirodyti iš pradžių. Reikia
pasakyti, kad ramesnės, folk‘iškesnės dainos skamba stipriau. Tie beat‘ai, hip
hopo įtaka gal ir suteikia atlikėjui išskirtinumo, bet kartais tiesiog
nesiklauso. Žinoma, yra ir dainų, kuriose labai gerai išlaikoma pusiausvyra. Tokios
yra „The City“ ir „Lego House“. Jos tikrai skamba įdomiai ir lengvai. Ne taip
kaip minėtoji „Grade 8“.
Kaip ten bebūtų, Sheeran‘ui dar
tik dvidešimt ir jo muzikoje dar apstu paaugliškumo. Kai kurios dainos skamba
paprasčiausiai per skystai. Kitur tiesiog pasigendi instrumentinės įvairovės. Pavyzdžiui
„You Need Me I Don‘t Need You“ skamba pernelyg skurdžiai. Tie nuobodūs beat‘ai,
ne visai vykęs bandymas repuoti. Ta folk ir hip hopo sintezė kartais pasirodo
esanti kičinė. Kaip debiutui + gal
yra ir kiek per ilgas. Jeigu Sheeran‘as būtų paprasčiausiai išmetęs pora dainų,
albumas būtų tik geresnis.
Vis dėlto + tikrai yra įdomus debiutas. Jame pilna kiek sentimentalokų,
lengvų, bet sykiu ir pakankamai subtilių kūrinių, kurie susiklauso labai
moloniai. Atlikėjas dar tikrai jaunas ir, reikia manyti, geriausi jo darbai dar
priešakyje. Uždarančioji „Give Me Love“ tik įrodo, kad Sheeran‘as potencialo
turi tikrai nemažai.
Įvertinimas: 7.5
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą