Prasidėjo vasara. Jos pradžią
žymi ne tik karštis ir sunkiai pakeliama tvankuma, bet ir debiutinis Cults albumas, kurio pasirodymui sunku
būtų ir besurasti tinkamesnį laiką. Niujorko duetas pasauliui prisitato su kaip
reta lengvu ir gaiviu įrašu.
Pirmąsias porelės dainas buvo
galima išgirsti dar praeitais metais, kai jos pasklido bekraštėse interneto
platybėse. Jose žavėjo toks savotiškas genialumas paprastume. Tai lyg ir buvo
tradicinės pop dainos, bet parašytos ir
atliktos kažkaip subtiliai bei originaliai. Ne veltui kartais perdėtai skūpo ir
nežinia ko laukiančio, bet dažnai gerų dalykų papasakojančio pitchfork‘o skaitytojai apklausoje
suteikė jiems Metų Vilties titulą.
Pirmajame Cults albume tas septintojo dešimtmečio pop pojūtis labai sėkmingai išlaikytas bei dargi išpuoselėtas.
Vienuolika palyginti neilgų dainų yra labai lengvai įsimenančios – stipri
melodija, užkabinantis priedainis. Jau antros perklausos metu taip ir norisi
drauge su Madeline
Follin garsiai traukti: „Please ,
please come and save me. Tell me what‘s wrong with my brain, ‘cause I seem to
have lost it...“. Viskas taip stipriai įstringa galvon. Cults muzika labai universali. Nors tai
lyg ir indie, ir grupė kol kas žinoma
tik rimtiesniems šio stiliaus mėgėjams, bet esu tikras, kad į juos nespjautų ir
muzika besidomintys tik epizodiškai. Šis duetas savyje turi kažką, kas užkabins
kone kiekvieną.
Dainų žodžiai tik patvirtina
mintį apie grupės prieinamumą. Jie tikrai nėra kažkokie primityvūs, bet tuo pat
metu nepavadintum jų ir labai sofistikuotais. Dažniausiai dainuojama apie
tokius kiekvienam pažįstamus (daugiau ar mažiau) dalykus kaip liūdesys,
vienatvė, na ir žinoma – kaipgi be jos - meilė. Reikia pasakyti, kad kūriniai,
kuriuose juntama šiek tiek melancholijos, skamba kažkaip stipriau. Tada geriau
atsiskleidžia ir gražus vokalistės balsas, o ir pačioje muzikoje atsiranda
daugiau fantazijos. Štai pavyzdžiui „Oh My God“ gali išgirsti kažką panašaus į shoegaze‘išką gitarą, o „Rave On“ ima
priminti senesniuose Holivudo filmuose matytą kabareto atmosferą.
Kad Cults yra pavykęs
debiutas, nekyla net menkiausių abejonių, bet beklausant jo apima ir šiokios
tokios abejonės, neleidžiančios pasijausti visiškai, iki galo patenkintu. Nors
albumas ir palyginti trumpas – vos vos siekia trisdešimt keturias minutes, bet
vis tiek kartais sugeba atsibosti. Dainos – tegu ir geros - dažnai atrodo
pernelyg vienodos. Norėtųsi daugiau įvairovės, eksperimentų. Semtis įkvepimo ir
šešiasdešimtųjų pop gal ir vykęs
sprendimas, bet grupė, regis, ten ir įstrigo, nesutinka pajudėti kažkur toliau.
Be to, bent jau man, sunku būtų įsivaizduoti, koks galėtų būti antrasis grupės
įrašas. Toks pats arba labai panašus? Nežinau...
Vis dėlto šios pastabos ir
abejonės tikrai neturėtų atbaidyti nuo Cults,
nes tai iš tikrųjų yra šios vasaros hitas. Tokios dainos kaip „Go Outside“,
„You Know What I Mean“ ar jau minėtoji „Rave On“ tiesiog negali nepatikti.
Duetas žavi savo sugebėjimu kurti įsimenančias, užkabinančias melodijas, kurias
po to imi norom nenorom ir pats niūniuoti. O kur dar ta labai miela atmosfera,
kurią kuria gražiu Madeline Follin vokalu tariami
žodžiai apie liūdesį, vienatvę ir kitus linksmus dalykus. Būtent, „linksmus“,
nes šis įrašas geriausiai ir tinka nuotaikos skaidrinimui.
Įvertinimas: 8.3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą