Albumas: Fucked Up - David Comes To Life (2011)

Vienas puikesnių praeitų metų įrašų neabejotinai buvo hardcore punk grupės Titus Andronicus epas The Monitor. Grupė iš Naujojo Džersio taip įtaigiai trankė būgnus, pjaustė gitaras ir iki užkimimo rėkė į mikrofoną, kad  norom nenorom užsinorėdavai ilgesnių plaukų, kuriais galėtum plaikstytis iš entuziazmo kratant galvą. Maža to The Monitor pasižymėjo ir žodžių intelektualumu, o visas dainas vienijo bendra koncepcija. Tiesiog puikus įrašas. O kol Titus Andronicus šiek tiek ilsisi ir, reikia manyti, pradeda dirbti prie naujos muzikos, iš jų estafetės lazdelę perima šiauriniai kaimynai -  kanadiečių kolektyvas tiesmuku pavadinimu Fucked Up, kuris pasauliui pristato ne ką mažiau ambicingesnį David Comes To Life.

Ne taip dažnai išgirsi, kad punk ar hardcore punk grupė imtųsi kurti roko operą. Gal žanro etika tai daryti nelabai leidžia. Tačiau Fucked Up išdrįso imtis šios nelengvos misijos. Taip, koncepcija nėra labai griežta, bet istoriją tikrai galima sekti (jeigu tik, žinoma, pavyks lengvai suprasti ką ten krokia grupės vokalistas). David Comes To Life lyg ir pasakoja meilės istoriją tarp pagrindinio veikėjo Deivido(!) ir Veronikos. Ir pasakojama ji labai talentingai ir... na, romantiškai! Lai nesuklaidina klausytojo tas agresyvumas ir frustracija, kuri tik šiek tiek paslepia tą žodžių grožį ir lyriškumą. Veikėjai susipažįsta prie fabriko, kur dirba Deividas. Veronika pasirodo esanti kairiųjų aktyvistė dalijanti gatvėje atsišaukimus. Ir prasideda: “Hello, my name is David, your name is Veronica, let’s be together, let’s fall in love. Hello, my name is David, your name is Veronica - let’s be together, until the stars go out.” Labai vykęs sprendimas į pagalbą pasikviesti ir kviestinių vokalisčių (tarp jų ir gražioji Cults pusė), kurios savo balsu suteikia albumo atmosferai daugiau subtilumo. Jos dainuoja: „Hello, your name is David, I am Veronica, let’s be together, until the water swallows us.
Hello, you must be David, I am Veronica - let’s be together, until we’re all finally crushed.” Šių dviejų žmonių jausmai ir vystosi visos istorijos metu. Išduosiu, kad toliau viskas jau tampa nebe taip romantiška, bet tikrai ne ką mažiau įdomu. Čia įsipina ir daugybė kitų temų – politika, sociologija, filosofija etc.. Kontrastas iš tikrųjų įstabus. Viena vertus pati muzika tarsi ir yra chaotiška, gaivališka su stipriu primityvumo pojūčiu, bet tuo pat metu žodžiai byloja apie didžiulę šios grupės erudiciją ir interesų spektrą.

Kad jau prakalbom apie pačią muziką... Jos šiame albume yra daug. Iš viso aštuoniolika dainų, kurios išsitęsia beveik iki aštuoniasdešimties minučių. Tačiau nepaisant to David Comes To Life tikrai neprailgsta ir nepradeda varginti. Nors tas minėtasis chaosas ir gaivališkumas išlieka visą laiką, bet prie jo pripratus imi šiose dainose įžvelgti ir daug daugiau. Ir tai ne tik puikūs žodžiai, bet ir įdomios gitaros melodijos (iš viso jų džeržgia bent kokios trys, bet viena visąlaik yra pagrindinė, tarsi nurodo kryptį likusioms), stiprios būgnų partijos bei kažkuo pakerintis vokalisto užsidegimas ir ryžtas. Po chaosu iš tikrųjų slypi tvirtos struktūros dainos, kurios nesikartoja – kiekviena turi kažką savitesnio, išskirtinio.

Nuo grupę išgarsinusio 2008-ųjų The Chemistry of Common Life laikų stipriai pasistūmėta į priekį. Čia mažiau blaškomasi, mažiau perteklinės energijos bereikalingai eikvojama. Tačiau tuo pat metu išlaikyta ta pati agresija, užsivedimas, tiesmukiškumas. Kartais beklausant tiesiog taip ir norisi lipti sienomis, ką nors sudaužyti ar panašiai. Sakysite, kad gal toks poveikis ne visai pozityvus. Tikriausiai, bet tai vis tiek byloja apie šios muzikos jėgą. Tad velniop...

David Comes To Life – puikus įrašas, pulsuote pulsuojantis gyvybe. Grupė išsikėlė sau ambicingus tikslus ir juos pasiekė. Albumui sunku surasti kokių nors trūkumų, gal jų paprasčiausiai nelabai ir yra. Tai tikrų tikriausia bomba. Saugokitės sprogimo.

Įvertinimas: 9.4