O aš tai tikėjausi daugiau...
Tiesa, tokios etiketės kaip
„dešimtmečio garsas“, keli ankstyvi pasirodymai ant NME viršelio ir išankstinės
liaupsės už dar kaip ir neatliktus darbus jau išsyk nuteikė kiek skeptiškai.
Apskritai, čia kažkokia šių laikų liga – daugelis veikėjų pačiose įvairiausiose
srityse (pradedant sportu ir baigiant ta pačia muzika) sulaukia „šlovės
avansu“. Keistas reiškinys. Nežinia iš kur jis randasi. Gal žmonės
paprasčiausiai desperatiškai nori sulaukti kažko svarbaus ir atpažinti tai kuo
anksčiau. Noras gal ir gražus, bet aš kažkodėl nemanau, kad grupei, kuri dar
net nėra išleidusi gero albumo iš vis nėra ką veikti ant jokio žurnalo
viršelio. Pirma darbas – tada šlovė.
The Vaccines, savo nelaimei, tapo labai geru tokio nepagrįsto
ankstyvo garbinimo pavyzdžiu. Išleido jie tą albumą, kurio taip laukta, apie
kurį prikalbėta, prirašyta, na ir ką? Na ir nieko... Absoliučiai nieko.
Burbulas sprogo. Nes The Vaccines
nepasiūlo pasauliui absoliučiai nieko naujo. Gan pozityvioje „Post Break-Up
Sex“ apžvalgoje jau rašiau, kad šis ketvertas primena Arctic Monkeys ir The Strokes
hibridą, bet po debiuto perklausos net susigėdau, kad sustačiau šias grupes
į vieną gretą. Toli jiems šviečia tiek iki pirmųjų, tiek iki antrųjų.
Žinoma, grupė parako šiek tiek
turi. Malonus tas jų paprastumas, tiesmukiškumas. Tačiau to juk neužtenka.
Reiktų ir savito skambesio, įdomesnių melodijų. Jų kaip tik čia ir nėra. Visų dainų
struktūra praktiškai identiška, skiriasi tik tempas. Ritmas lyg ir
užkrečiantis, bet vėlgi beviltiškai besikartojantis. Išgirdai kelias jų dainas
ir manyk, kad girdėjai visas. Tai visai arti tiesos. The Vaccines lyg ir norėtų būti indie
(tegu ir turi sutartį su Major Label‘iu),
bet jiems šis amplua visai netinka. Fantazijos trūksta. Lyg ir siekiama sukurti
tą laisvės dvasią, bet viskas atrodo labai jau dirbtinai. Iš vis šis
ketvertukas jau greičiau paseks Kings Of
Leon, o ne Arctic Monkeys
pavyzdžiu (čia, jeigu ką, yra priekaištas).
Apie What Did You Expect From the
Vaccines? dainų tekstus apskritai geriau net nepradėti. Viskas taip
paprasta, kad ir aštuntokas lengvai perkas dainų prasmę. O tiksliau jos
nebuvimą. Labai daug klišių, šimtą kartų girdėtų frazių ir tt. Ko gero,
dažniausiai albume pasikartojantis žodis būtų c‘mon. Klausant kokios „Wetsuit“ taip ir galvoji: c‘mon tai c‘mon, bet c‘mon, gal pagaliau
pademonstruosite ką nors šviežio... Žinoma, to taip ir nesulauki. Gauni tik
(kokia staigmena!) lėtą, į pompastiškumą pretenduojančią uždarančiąją „Family
Friend“, o po jos dar ir paslėptą dainą, kurios net nenorėjai klausytis...
Taigi The Vaccines debiutas – tai gan smagus, lengvai susiklausantis, bet
sykiu ir tuščias produktas. Ir aš ne veltui vartoju šį žodį. Tokia muzika ir
yra „produktas“. Jos likimas gali būti dvejopas: didžiulė komercinė sėkmė ir
populiarumas, arba tolygus smukimas ir tylus pasitraukimas iš rinkos. Atvirai
pasakius, tikiuosi pirmojo. Gal jiems pavyktų nukonkuruoti tuos Kings Of Leon...
Įvertinimas: 5.3
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą