Albumas: Coldplay - Every Teardrop is a Waterfall EP (2011)

Jeigu jums šio naujojo Coldplay įrašo pavadinimas pasirodė perdėm hiperbolizuotas ir pretenzingas, tai tuojau pat klaupkitės ant žemės ir atgailaukite. Bet kokia neigiama reakcija į šias tris dainas yra tikrų tikriausias nusikaltimas prieš žmoniją. Bent jau tokia išvada peršasi pasiskaičius komentarus po youtube klipukais. Kam jau kam, bet šiai britų ketveriukei gerbėjų tikrai netrūksta. O tarp jų yra ne tik jūsų šešiolikmetė kaimynė ar pusseserė, bet net ir toks žmogus kaip Pepas Guardiola (pikti liežuviai plaka, kad jis prieš 2008-09 sezono varžybas persirengimo kambaryje leisdavo ne ką kitą, o „Viva la Vida“). Naujojo albumo jie laukia jau treti metai. Ir, tikriausiai, tuoj sulauks, nes Coldplay jau spėjo pristatyti EP pavadinimu Every Teardrop Is A Waterfall.

Nuo savo paprasto, jautraus, bet visai mielo stiliaus, dėl kurio ir išgarsėjo, Coldplay atsimetė su ketvirtuoju kūdikiu Viva la Vida. Pasitelkę į pagalbą visur suspėjantį Brian Eno, jie sukūrė kur kas popsiškesnį, lengvesnį, smagesnį albumą, kuris ne tik, kad neatbaidė senųjų, bet dargi pritraukė tuntą naujų gerbėjų. Iš visko sprendžiant, penktasis grupės darbas bus kažkuo panašus, tik gal dar labiau leisis į naujai atrastus klonius. Juk ir prodiuseris tas pats, ir stilius toks pats (o tikriau netgi labiau) spalvingas. Bent jau taip aiškėja perklausius šias tris naujas dainas.

Titulinis kūrinys, ko gero, yra labiausiai pop iš visų, kuriuos Coldplay kada paleido į pasaulį. Ritmas kažkuo primena jau minėtąją „Viva la Vida“. Ta pati pretenzija į epiškumą, tie patys įkvėpti bandantys žodžiai. Pridėta tik elektrinės gitaros riff‘as, šiek tiek linksmesnė būgnų partija (klipe būgnininkas toks užsivedęs, kad net kiek juokinga darosi) ir linksmesnė atmosfera. Daina vasarai tikrai tinkama ir radijo topuose greičiausiai kils labai aukštai. Vis dėlto nieko naujo jinai nepasiūlo, gal tik vykusiai sukuria įspūdį, kad besistengiant būti „savitais ir ypatingais“ gali šiek perspausti ir gauti kone kičinį variantą (čia jau aliuzija į dainos vaizdo klipą).

„Major Minus“ neabejotinai įdomiausias šio EP momentas. Labiausiai jį puošia akustinių gitarų riff‘as, kažkuo primenantis neištobulintą Radiohead‘ų „I Might Be Wrong“ versiją, ir toks smagus, paprastas priedainis (cituoju): „ooh-oooh-oooh, ooh-oooh-oooh-ooh“. Kažkuo labai kabinantis motyvas, o ir grupė čia skamba kažkaip vyriškiau, tvirčiau. Tokių dainų iš Coldplay norėtųsi daugiau.

Tačiau kaip Chris‘as Martin‘as susilaikys nepadainavęs ir kokios saldžios dainelės. Juk reikia kokią paauglę pravirkdyt... Kaipgi be to? Noras gal ir sveikinantis, bet šiuo atveju jis duoda gana banalų rezultatą kodiniu pavadinimu „Moving To Mars“. Kažkur jau girdėtas pianinas, labai švelnus balsas, dainos viduryje prabundantys būgnai... Ir tokie žodžiai: „8 to 9, 9 to 10 
We are meeting for the first time. We might never meet again you and me. We are meeting for the first time can't you see 7-6-5-4-3“. Sena gera „Amsterdam“ įtikindavo kur kas labiau.

Coldplay keičiasi. O permainos būna tik dviejų rūšių. Šis ketvertukas nusprendė žengti pop kryptimi. Tai jų apsisprendimo teisė. Tačiau būkim biedni, bet teisingi – jų muzikai kokybės tai tikrai neprideda.

Įvertinimas: 5.5