Keistas dalykas. Geri albumai
paprastai pasižymi tuo, kad po pirmo klausymo paprastai palieka tik
susidomėjimą, norą pasikapstyti giliau, o ne aiškų ir tiesmuką „vau!“. Todėl
amerikiečių eksperimentatorių Gang Gang
Dance naujasis darbas man buvo kažkas labai keisto. Jis veikia visiškai
atvirkščiai nei įprasta. Iš pradžių parbloškia savo be galo smagaus triukšmo
smūgiu, o po to tarsi išsikvepia, taip sukeldamas dvejones, kad gal kažką ne
taip supratai ar praleidai. Tačiau apie viską iš eilės.
Jeigu ir yra kokia grupė, kurią
galima vykusiai palyginti su Animal
Collective, tai, ko gero, būtų būtent Gang
Gang Dance. Pašėlę ritmai, rėkiančios, klykiančios sintezatorių melodijos,
keistai skambančios gitaros, išmoningai parinkti sample‘ai ir t.t. kažkuo primena Strawberry Jam laikų
„gyvūnų kolektyvą“. Tačiau tuo pat metu Gang
Gang Dance yra ir visiškai saviti. Iš tikrųjų, sunku būtų juos su kuo nors
supainioti. Ypač kai išgirsti tą vokalistės balsą, kuris yra toks iškirtinis,
kad dažniausiai nesupranti ne tik ką
ji dainuoja, bet ir kokia kalba tai daro. Čia galima sugrįžti ir prie to
pačioje pradžioje išsakyto paradokso, nes pradžioje jos spygavimų tikrai labai
smagu klausytis, bet kuo toliau, tuo labiau jie ima įgristi.
Todėl labai gerai, kad Eye
Contact kliaujasi daugiausiai instrumentais. Juos naudoja pačius
įvairiausius, bet dominuoja sintezatoriai. Ko čia su jais tik nedaroma: ir
spygaujama, ir ūžiama, ir kuriama kiek tradiciškesnė melodija. Juos visada
palaiko stipri ritminė sekcija, niekad nepavargstanti, labai tinkanti šokių
aikštelei. Netrūksta ir sapmple‘ų.
Dažniausiai jie naudojami dainų paįvairinimui, apipavidalinimui, bet trijų
interliudų, pažymėtų simboliais „∞“, atveju išstumiami ir į pirmą planą. Šie momentai šiek tiek
nuramina, atpalaiduoja. Protingas sprendimas, nes Eye Contact dainų spinduliuojamos energijos kartais gali pasirodyti
tiesiog per daug.
Iš tikrųjų, ko jau ko, bet energijos stygiaus šiai grupei
tikrai negali prikišti. Viskas prasideda su ilgiausiąja „Glass Jar“, kuri
šešias minutes tarsi stengiasi ištrūkti iš savotiškos garsų pelkės, kol
galiausiai įgauna strukūrą ir prasiveržia visa savo triukšmo linksmybe. Viskas
taip ir tęsiasi. Jeigu ne tie trys interliudai, galėtum Eye Contact nuo pradžios iki galo sugroti per kokį vakarėlį, ir
vargu ar išgirstum nors vieną priekaištą.
Ne, priekaištai atsiranda, kai bandai jį klausytis pats
vienas tylioje ir ramioje erdvėje – tokioje, kokioje šiaip jau ir derėtų
klausytis geros muzikos. Kaip jau buvo minėta, iš pradžių viskas būna labai
gražu ir smagu, bet vėliau kažin kas nutinka. Nuo tos energijos ima darytis
nuobodu, kitais kartais net pradeda imti savotiškas erzeliukas. Minėtieji Animal Collective, kad ir dažnai
trankūs, bet visada sugeba įtikti ir vienišam klausytojui, neapsuptam draugų ir
pusdraugių, turinčiam prabangą nesilinksminti. Gang Gang Dance to padaryti, deja, nepavyksta.
Eye Contact labai gaivus, linksmas, energingas įrašas. Jis tikrai
užkabins ir sukels nemažai teigiamų emocijų. Tačiau jam kažko trūksta. Sunku
pasakyti, ko būtent. Gal gelmės, gal užmojo (arba atvirkščiai – kuklumo), o gal
paprasčiausio stabilumo. Vis dėlto nusinešę jo dainų į kokį vakarėlį tikrai
nesuklysite. Dargi garantuotai savo adresu sulauksite pakeltų nykščių.
Įvertinimas: 8.2
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą