Šie barzdylos jau ne vieneri
metai džiugina muzikos mėgėjus savo puikiais įrašais tokiais kaip Return to Cookie Mountain ar Dear Science, spinduliuojančiais
užtikrintumu, pasitikėjimu savimi, drąsa ir ryžtu eksperimentuoti. Žodžiu,
grupė kurdavo tiesiog labai gerą ir kokybišką alternatyvųjį roką. O štai dabar,
po trijų metų pertraukos, kurios metu daugiausiai užsiimdinėta solo projektais
ir atostogavimu, jie pateikia savo klausytojams naująjį Nine Types of Light.
Neturėtų tai būti labai svarbu,
bet visų pirma norisi pakalbėti apie viršelį... Vyrukai lyg ir patapo major label‘io klientais( suprask, gavo
daugiau pinigų ir kitų išteklių), bet kažkas, regis, šioje vietoje stipriai
sutaupė. Įrašų parduotuvėje besidairančiam toks meno kūrinys tikrai įspūdžio
nepadarytų. Tačiau čia tik tarp kitko...
Geriau pažvelkime į turinį. Ten
dešimt dainų, kuriose TV on the Radio
kaip ir nieko naujo neišranda. Jie ir toliau užsiima tuo, ką moka geriausia
t.y. kuria dainas su stipriu ritmo pojūčiu, įdomiomis gitarų linijomis,
sintezatorių pasažais ir kaip reta geru Tunde
Adebimpe
vokalu, kuris itin gerai atsiskleidžia lėtesniuose kūriniuose. Klausytis labai
malonu. Grupė į vieningą, gyvą darinį sugeba sulieti ir post-punk‘o energiją, ir soul
jausmą, ir sveiką elektronikos dozę. Tokia sintezė nevisada ir ne visiems
pasiteisina, bet TV on the Radio tai
labai gerai pavyksta. Viskas labai darnu, tvarkinga. Vienur jie skamba tiesiog
kaip tiesmukiški rokeriai, o kitur žiū sukuria ir kažką panašaus į Trip Hop‘ą.
Iš pat pradžių atrodo, kad Nine Types of Light bus pats
melancholiškiausias, lyriškiausias grupės albumas. Atidarančioji „Second Song“,
„You“ spinduliuoja labai ramia nuotaika, vokalisto balsas leidžiasi į soul platybes, o grupė groja su tokiu
savotiškai liūdniu džiaugsmu. Net ir pirmasis singlas „Will Do“, kad ir
pakankamai greito tempo, yra gerokai emocionalesnis, jautresnis, nei tokie
energijos pliūpsniai kaip „Wolf Like Me“. „Your love makes a fool of you,
you can't seem to understand a heart doesn't play by rules and love has it's own
demands“ – dainuoja Adebimpe apie labai
universalius dalykus, kurie suprantimi bus daugeliui.
Tačiau lyriškoji, romantiškoji albumo dalis – tik pusė jo
turinio. Grupė neužmiršo ir to kaip reikia būti trankiems, sveikai agresyviems.
Kokia „No Future Schock“ kerta tiesiai iš peties. Penketukas čia į pagalbą
pasitelkia ir pučiamuosius, kelias pritariančiąsias vokalistes. Kabina kaip
reikiant.
Taigi Nine Types of Light dainas tarsi galima į dvi
stovyklas. Ir ten ir ten, geri, brandūs
kūriniai, privilegija ausiai. Tačiau...
Kaip gerai begrotų, kaip užtikrintai beatrodytų, TV on the Radio vis dėlto niekaip neišvengė
kartojimosi. Albume tikrai gausu šviežių, gaivių momentų, bet jie kažkaip
nublanksta prieš bendrą įspūdį „visa tai jau girdėjau“. Ar tik nebus grupė kiek
paskubėjusi? Potencialo, medžiagos naujam puikiam darbui lyg ir tikrai būta,
bet rezultate pasijauti ne iki galo patenkintas. Nine Types of Light - geras, bet ne puikus. Kitai grupei to
pakaktų, bet TV on the Radio - kažin.
Įvertinimas: 7.9
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą