Štai jums jaunuolis į kurį verta
atkreipti dėmesį. Septyniolikmetis Archy
Marshall‘as stebina keliais dalykais. Savo kaip dainų autoriaus brandumu,
itin charakteringu balsu ir labai įdomia grojimo elektrine gitara technika. Savo
kompozicijas į internetinius vandenis jis mėto jau kuris laikas. Tiesa kol kas
ne visai apsisprendžia dėl tinkamo pseudonimo (tėvų duotas vardas mat netinka).
Iš pradžių jis norėjo būti žinomas kaip Zoo
Kid, o dabar, regis, apsistojo ties King
Krule. Tokį pavadinimą jis davė ir debiutiniam savo EP. Jame randame trylikos minučių prezentaciją kūrėjo, kuris ateityje
turėtų nuveikti tikrai daug.
Marshall‘o muzikai akivaizdžiai
nemenką įtaką yra padaręs aštuntojo dešimtmečio punk‘as. Kartais taip ir girdi Joe Strummer‘į. Tiesa, čia gerokai
mažiau pykčio, viduriniojo piršto rodymo ir kur kas daugiau mūsų laikams
būdingos desperacijos, izoliacijos, susvetimėjimo, ilgesio. Vienok King Krule
balsas ir gitara dažnai skamba šaltai, o kartais netgi ir agresyviai, bet po
savotišku ledu slypi labai jautri, romantiška, pažeidžiama siela. Marshall‘o
mintys visai nepaaugliškos. Apie kančią, kaltę, tikėjimo stygių ir tt.. Jokių bitučių ir gėlelių.
Muzikine prasme King Krule dainos
gana minimalistiškos. Viso ko centre – jo elektrinė gitara. Ja kuriama
melodija, diktuojamas tempas ir nuotaika. Ant viršaus užmetama šiek tiek būgnų
ir elektroninių garsų, bet būtų buvę galima drąsiai apsieiti ir be jų. Esmė vis
tiek yra balse ir gitaroje. Dar šiek tiek apie balsą. Ne man pirmam ir tikrai
ne paskutiniam kilo toks klausimas: čia tikrai šito vaiko balsas? Žiūri į tą
liesą ginger‘į ir negali atsistebėti.
Kaip? Iš kur?
Jaunuoliui būdinga savotiška working class etika. Net ir jo įvaizdis
apie tai byloja. Kiek jis pagrįstas - jau kita kalba. Laikas pelus nuo grūdų
atskiria geriausiai. Aišku tik tai, kad King Krule EP yra pareiškimas
padarytas nenuginčijamai talentingo asmens.
Įvertinimas: 7.8
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą