Pačioje praeitų metų pabaigoje
Tesfaye ir šiame įraše dviračio
neišradinėja. Stilius daugiau mažiau toks pats. Nuotaiką galima pavadinti šokiu
tokiu viduriuku tarp House of Balloons ir Thursday. Jis ne toks tamsus kaip
pirmasis ir ne toks „vakarėliškas“ kaip antrasis. Iš visų trijų šis, ko gero,
yra pats romantiškiausias bei ramiausias. Vis dėlto dainų temos nelabai
pasikeitė. Vėl daugybė eilučių apie seksą, alkoholį, narkotikus, vakarėlius ir
dar kartą seksą. Kreipimaisi į kažin kokią „mergytę“ ir raginimai „nusirengti
drabužius“ pilasi kaip iš gausybės rago. Pasikartosiu, gal tai galima kažkaip
paaiškinti žanro specifiką, bet tokie žodžiai labai greitai ima atrodyti
banalūs.
The Weeknd pagrindiniu ginklu
išlieka jo puikus vokalas. Jis jautrus, bet kartu ir stiprus. Dainuojama be
galo emocingai, skausmingos patirtys perduodamas tikrai labai įtikinamai. Jeigu
klausytum tiesiog kaip, o ne ką dainuoja Tesfaye, tai anksčiau
išsakytos mintys, ko gero, net ir nekiltų.
Pasiklausius Echoes of Silence
kelis kartus, baimė, kad The Weeknd greit išsisems tarsi ir pradingsta. Jis
tikrai stipresnis už Thursday, o kai kuriais momentais ir už House of Baloons.
Kai kurie šio įrašo kūriniai yra tiesiog nuostabūs. Štai pavyzdžiui „Montreal“
yra stipriausia jo iki šiol sukurta daina. Joje seksualumą pakeičia sena gera
romantika. Išėjo nuostabi baladė, kurią puošia nešvarūs ritmai ir kelios
prancūziškai sudainuotos eilutės. Dar būtina paminėti „XO/The Host“, „Same Old
Song“, bei nuostabaus grožio „Echoes of Silence“.
The Weeknd trečiasis įrašas
kažkokių revoliucijų nesukelia, bet tikrai demonstruoja šokią tokią atlikėjo
evoliuciją. Jis pamažu atranda ir kitų temų nei tik seksas ir vakarėliai.
Trečiojoje trilogijos dalyje yra dainų, kurių nepamėgti tiesiog neįmanoma.
7.8
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą