Elektroninė muzika būna pati geriausia ir
nuostabiausia tada, kai joje visiškai atsiduodama eksperimentavimui ir naujų
garsų paieškoms. Gal čia ir yra visas jos gėris – nuolatinis judėjimas, kaita. Kam
jau kam, bet Floatings Points šios savybės labai būdingos. Jo muzika – tai
pasinėrimas bekraštį garsų vandenyną, kuriame paskęsti - vienas malonumas.
Klausydamas naujausiojo Shadows EP imi bandyti prisiminti, kada beteko girdėti
kažką tokio nuostabiai gaivaus ir absoliučiai įtraukiančio.
Shadows EP įkvėpimo semiasi iš
daugybės šaltinių. Viena vertus, gali išgirsti nemažai dubstep‘o motyvų.
Pirmiausiai ritme, tempe ir tame, kaip konstruojamos kompozicijos. Tačiau
redukuoti šiuos kūrinius iki vieno žanro būtų tikrų tikriausia vagystė, nes
įrašo skambesys tiesiog pernelyg turtingas. Kartais ima atrodyti, kad Shadows
EP netgi sutvertas šokių aikštelėms, nes tokiuose kūriniuose kaip „Realise“ ar
„ARP3“ house įtaka tikrai akivaizdi. Tačiau kiti kūriniai (kad ir „Myrtle
Avenue“) yra gerokai eksperimentiškesnė prigimties. Juose galima pajausti net
ir džiazo motyvų. Kitaip tariant, aišku tik tai, kad niekas čia neaišku.
Floating Points čia yra toks, koks nori būti ir į rėmus savęs neįstato.
Nors prie Shadows dar prirašytos
ir dvi raidelės EP, bet jį galima pavadinti ir tikru albumu. Juk vis dėlto jis
išsitęsia iki trisdešimt šešių minučių. Tiesa, jos prabėga taip greit, kad po
to telieka įrašą pasileisti iš naujo. Tiesiog šios penkios kompozicijos
klausosi taip lengvai, kad laikas tarsi pradeda bėgti kažkai kitaip. Garsų
įvairovė paprasčiausiai užburia. Čia susilieja išmoningi, labai įvairūs ritmai,
beat‘ai. Paprastai ne viena ir ne dvi jų linijos. Tada dar yra itin vykusiai
parinkti sample‘ai. Jie tarsi ataidi iš džiazo, klasikinės muzikos įrašų. Na,
ir žinoma sintezatoriai ir jais kuriamos melodijos. Kaip keista, atrodytų visko
čia tikrai daug, bet kompozicijos visiškai neatrodo apkrautos. Atvirkščiai,
viskas netgi skamba ganėtinai paprastai. Ar bent jau kyla toks įspūdis.
Shadows EP – tai darbas,
balansuojantis ant genialumo ribos. Šiame įraše nėra nei vienos iššvaistytos
sekundės, nei vieno bereikalingo garselio. Floating Points muzika netgi galėtų
būti pavadinta ambient. Šie ritmai ir sintezatorių melodijos užpildo kambario
erdvę ir tarsi pranyksta joje, o tada vėl nepastebimai pasirodo ir primena apie
savo nuostabumą.
9.6
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą